AR GREITA SROVĖ?

 

Upės, upelio srovės greitį lemia keletas veiksnių. Svarbiausias iš jų – apylinkės reljefas, nuo kurio priklauso nuolydis. Juo didesnis nuolydis, juo didesnis srovės greitis. Nuolydis I apskaičiuojamas dalijant ištakos ir žiočių virš jūros lygių skirtumą (h2 – h1) iš upelio ilgio L:

 

       h2 – h1

 I =

          L

 

Taip randamas vidutinis nuolydis. Atskirose upelio atkarpose jis gali būti nevienodas – didesnis nuolydis paprastai esti aukštupyje. Aukščius h1 ir h2  nustatykite pagal topografinį žemėlapį.

 

Pavyzdys

 

Vilnios (Vilnelės) ilgis 82 km, ištakos aukštis yra 225 m, žiočių – 100 m virš jūros lygio. Vidutinis Vilnios nuolydis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

         225 m – 100 m

   I =          82 km               = 1.53 m/km.

 

Šis nuolydis savo dydžiu artimas kalnų upokšnio nuolydžiui. Taip pat skaičiuojamas atskirų upelio atkarpų nuolydis.

 

Vidutinį srovės greitį pakankamai tiksliai nustatysite stebėdami plaukiančius pasroviui daiktus. Pasirinkite kuo didesnę 20-50 , ilgio upės dalį. Krante pasižymėkite jos pradžią ir pabaigą kuoliukais. Įmeskite į srovę maždaug upės viduryje mažą medžio nupjovą, pagaliuką ar kitą neskęstantį daiktą ir nustatykite, per kiek laiko jis nuplaukia pažymėtąją upės atkarpą. Tam prireiks laikrodžio su sekundine rodykle. Plūdes įmesti reikia bent 5 m prieš srovę nuo stebimos atkarpos pradžios. Apskaičiuokite srovės greitį metrais per sekundę. Matavimams gali kliudyti stiprus vėjas, todėl geriau matuoti esant ramiam orui ar paieškoti užuovėjos.

 

Srovės greitis nevienodas įvairiame gylyje. Srovė greičiausia prie pat vandens paviršiaus, giliau – greitis mažesnis. Akmenys ir žvyras labiau stabdo srovę negu smėlis ar dumblas. Tikrąjį srovės greitį gausite savo rezultatą padauginę iš pastovaus skaičiaus 0.8,  jeigu dugne smėlis ar dumblas, arba iš 0.9, jeigu dugnas akmenuotas. Kad srovės greičio vertinimas būtų patikimesnis, matavimą pakartokite 5 kartus ir apskaičiuokite vidutinį srovės greitį.

 

 

Svetainei parengė Sondra Jonceva

(naudota medžiaga:  knygos „Prie upelio“, –   1997, R.Kontvainas „Topografija“, – 1999.