UPELIS ŽEMĖLAPYJE

 

Žemėlapis turi būti kuo stambesnio mastelio (1:5 000, 1:10 000, 1:50 000, 1:100 000). Pagal žemėlapį galima apskaičiuoti upelio ilgį, nustatyti jo baseino teritoriją, įvertinti vietovės reljefą.

Upelio padėtį galima nusakyti geografinėmis koordinatėmis: ilgumos ir platumos laipsniais,  minutėmis, sekundėmis. Tačiau jas sunku nustatyti, ypač apibūdinant palyginti nedidelius 0,5 – 10 km atstumus ir atitinkamus plotus. Lietuvoje galime naudotis specialiu tinkleliu, kur kiekvieną kvadratėlį žymi raidė (šiaurės–pietų kryptimi) ir skaičius (rytų–vakarų kryptimi).

 

Nustatant vietovės koordinates, susiorientuoti padės jame sužymėtos didžiosios upės, miestai ir Lietuvos valstybės sienų kontūrai. Kiekvienas kvadratėlis, pavyzdžiui, K–18, sudarytas iš 4 mažesnių, pažymėtų mažosiomis raidėmis a, b, c, d pagal schemą, pateiktą žemėlapio kampe. Taigi pilna informacija apie jūsų upelio vietą būtų, pavyzdžiui, K–18 b.Ją savo užrašuose galite patikslinti tokiomis pastabomis : „A upelis yra B rajono pietuose“ arba „C upelis prateka už 2 km į rytus nuo kaimo D“.

 

 

 

Straipsnį parengė Sondra Jonceva (naudota medžiaga: LR Aplinkos apsaugos agentūros puslapis, knyga „Prie upelio“, –   1997.