JŪRŲ KIAULYTĖ (CAVIA PARCELLUS)

KODĖL JŪRŲ KIAULYTĖS?

 

 

Keistai skamba šio žvėrelio pavadinimas — juk ji nei su vandeniu, nei su kiaulėmis jokio ryšio neturi. Jūrų kiaulytė priklauso graužikų  būriui, vandens netgi bijo. Šio iš pažiūros keistoko gyvūnėlio tėvynė — tolima Pietų Amerika. Ispanai Pietų Amerikos indėnų Inkų genties gyvenvietėse rado auginamus nedidelius žvėrelius. Vietos gyventojai juos vadino aporėjomis arba guijomis. Indėnai augino juos dėl grožio, taip pat jų mėsą vartojo maistui, o pačius gyvūnėlius aukodavo dievams. Inkai tikėjo, kad aukojant šiuos žvėrelius, jų pačių negalavimai ir ligos pereis į aukojamąjį. Ispanams gyvūnėliai irgi patiko — jų atsigabeno į Europą. Atkeliavo žvėreliai iš už jūrų marių, dar ir kriuksėjo kaip kiaulytės — taip ir praminė juos jūrų kiaulytėmis…   O laukiniai jų giminaičiai ir dabar gyvena Andų kalnų plynaukštėse.

 

 

XVI a. buvo atvežtos į Europą, kur pirmiausia buvo įkurdintos laboratorijose. Tačiau greitai tapo populiariais naminiais gyvūnėliais. XIX a. jūrų kiaulyčių veisimas klestėjo Anglijoje. Šiandien jūrų kiaulytės labai populiarūs naminiai graužikai. Tai mėgstantys bendrauti, nepikti gyvūnėliai. Išsiskiria jie tuo, kad yra aktyvūs dieną. Gamtoje žvėreliai gyvena didelėmis kolonijomis, todėl naminės jūrų kiaulytės mėgsta draugiją. Jos laikomos po vieną, poromis ar grupėmis. Tačiau nerekomenduojama viename narvelyje laikyti patinus, nes jie agresyvūs vienas kito atžvilgiu. Gali peštis ir susižaloti. Geriausia, kai būna 2–3 patelės ir vienas patinėlis.

 

 

BENDROJI CHARAKTERISTIKA

 

 

Jūrų kiaulytės ilgis 24–30 cm. Suaugusios patelės sveria 600–900 g, patinai — 900–1500 g.  Gyvena žvėreliai 8–10 metų. Jūrų kiaulytės išvaizda labai – savotiška. Didelė galva, bukas snukutis, apvalios ausys. Uodegos visai neturi. Gyvūnėlio priekinės kojos su  keturiais pirštais, užpakalinės – tik su trimis.           

Jūrų kiaulytės, ilgą laiką veisiamos nelaisvėje, labai pasikeitė. Dabar jų kailiuko spalva nepaprastai įvairi – sunku rasti du vienodus gyvūnėlius. Dažniausiai pasitaiko dėmėtų: baltų, juodų, rudų, geltonų  įvairaus dydžio ir formos dėmės atrodo labai puošniai. Būna ir vienspalvių – juodų, rudų, baltų. Visiškai baltos su raudonomis akimis vadinamos albinosėmis. Nelaisvėje selekcininkai išvedė labai daug įvairių dekoratyvinių jūrų kiaulyčių formų: glotniaplaukių, ilgaplaukių, verpetuotų, sukūriuotų, garbanotų ir kt.

 

 

KELETAS ĮDOMESNIŲ JŪRŲ KIAULYČIŲ VEISLIŲ

 

 

ŠELTI

 

Jūrų kiaulyčių šelti kūno sandara tokia pat kaip ir kitų. Šelti – ilgaplaukės jūrų kiaulytės, kurių plaukai krenta atgal, o ne ant snukučio. Skruostai apaugę barzda, kuri susilieja su likusiais kūno plaukais. Visą šių kiaulyčių kūną dengia tankūs, ilgi, šilkiniai plaukai, užpakalinėje kūno dalyje pereinantys į žeme besivelkantį šleifą.

Veisiamos įvairių spalvų. Populiariausios –trispalvės.

 

ANGORA

 

Jūrų kiaulyčių angora kūno sandara tokia pat kaip ir kitų. Angora – ilgaplaukės jūrų kiaulytės minkšto, puraus plauko. Skirtingai nuo šelti, jų plaukai krenta tolygiai į visas puses, taip pat ir ant snukučio, ir iš tolo jos atrodo kaip plaukų kamuoliukai.

Plaukus, kad jie nesusiveltų, reikia kasdien šukuoti.

 

ABISINIŠKOS

 

Abisiniškosios (arba šiurkščiaplaukės, arba verpetuotosios). Tai šiurkščiaplaukės jūrų kiaulytės su verpetais ant viso kūno. Veislė išvesta Anglijoje. Nors abisiniškųjų plaukai šiek tiek ilgesni negu lygiaplaukių, tačiau šukuoti jų nereikia. Jos prižiūrimos kaip ir kitos kiaulytės. Jos gali būti įvairių spalvų. Labiausiai paplitę raudoni, juodi, balti, trispalviai individai.

 

AMERIKINĖS

 

Amerikinės jūrų kiaulytės – tai trumpaplaukių kiaulyčių atmaina su būdingu veislei baltų plaukų verpetu ant galvos. Kūno plaukų danga dažniausiai būna rudos, juodos, oranžinės spalvų. Galvos verpetas (karūna) privalomai baltas ir jis kontrastingas kūnui. Amerikinių jūrų kiaulyčių kūno sandara ir priežiūra nesiskiria nuo kitų jūrų kiaulyčių.

 

 

ĮKURDINIMAS NAMUOSE 

 

 

Jūrų kiaulytė – stambus gyvūnas, todėl ir narvelis ar akvariumas turėtų būti didelis. Be to, juo didesnis narvelis, juo geriau jame jausis jūsų augintinis. Patys mažiausi narvo ar akvariumo matmenys būtų tokie: ilgis – 60 cm, plotis – 40 cm, aukštis – 40 cm.Tokio aukščio pakanka, tik svarbu, kad jo ilgis ir plotis nebūtų mažesni už pateiktus matmenis. Geriausiai laikyti metaliniuose narveliuose plastmasiniu dugnu. Tai labai patogu valant jų būstą. Geriausias kraikas – pjuvenos. Į narvelio dugną jokiu būdu negalima tiesti laikraščių ar žurnalų. Jūrų kiaulytei patinka viską graužti, kramtyti, todėl prisikramčiusi popieriaus gali nugaišti. Laikraščių ir žurnalų popieriuje yra daug kenksmingų chemikalų, nuodijančių gyvūnėlio organizmą. Pjuvenos gerai sugeria drėgmę ir nekenkia kiaulytės sveikatai. Jas reikia stengtis keisti kasdien. Tada nebus galimybės atsirasti specifiniam kvapui. Plastmasinis narvelio dugnas išplaunamas. Tik venkite aštrių cheminių ploviklių!

Jūrų kiaulytės jautrios šalčiui, bijo drėgmės, todėl narvelį statykite ramesnėjė, apsaugotoje nuo skersvėjų vietoje.

 

 

MITYBA

 

 

Šeriame šiuos žvėrelius saikingai, geru, vitaminingu maistu. Kaip ir visi graužikai, jos ėda augalinį maistą: morkas, virtas bulves, kopūstus, runkelius, salotų lapus, įvairius grūdus, šieną. Vasarą pagrindinis jų maistas – įvairūs žalumynai: liucerna, dobilai, kiaulpienės, runkelių lapai, vaisiai. Žiemą jūrų kiaulytei reikia duoti daigintų grūdų, želmenų (ypač  nėščioms). Gerai ji ėda virtuvės atliekas: kruopas, baltos duonos džiūvėsius. Džiūvėsius reikia išmirkyti piene. Nėščioms ir maitinančioms jūrų kiaulytėms galima į pašarus įmaišyti pašarinių mielių, vitaminų. 

Zooprekių parduotuvėse galima nusipirkti specialių įvairių grūdų mišinių jūrų kiaulytėms.

Vandenį autogirdyklėje būtina keisti kasdien.

 

 

VEISIMAS

 

 

 

 

 

Normaliomis sąlygomis gerai prižiūrimos jūrų kiaulytės nesunkiai veisiasi. Jaunos patelės lytiškai subręsta trijų mėnesių. Tačiau geriausiai kergti ne jaunesnę nei 7 mėnesių amžiaus. Tada būsite užtikrinti, jog ir jūsų augintinė bei jos jaunikliai bus sveiki ir gerai išsivystę.

 Gerai prižiūrimos patelės per metus gali susilaukti keturių vadų.

Apvaisinta patelė po 60–65 dienų atsiveda 3–4 jauniklius. Ką tik gimę jūrų kiaulytės mažyliai labai gražūs. Jie visiškai išsivystę, gerai mato, labai judrūs. Motina maitina juos pienu apie tris savaites, nors patys įvairų maistą pradeda ėsti praėjus kelioms valandoms po gimimo.

 

 

 

 

 

 

Sudarė Sondra Jonceva

Redagavo Virginija Drobelytė

 

 

Nuotraukose – Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro augintiniai.