LIETUVOS SAUGOMOS TERITORIJOS

 

 

 

Svarbiausios saugomų teritorijų rūšys: rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai) ir draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir poligonai, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai). Šiuo metu saugomų teritorijų sistema užima virš 785 tūkst. ha, t.y. apie 12% šalies ploto. Didžiausią saugomų teritorijų sistemos dalį sudaro nacionaliniai ir regioniniai parkai. Juose ne tik saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertybės, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, bet ir sudaromos sąlygos su jomis susipažinti, plėtojama rekreacinė veikla, pirmiausia pažintinis ir kaimo turizmas.

 

 

Nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai. Turime penkis nacionalinius parkus. Jų sąrašas pateikiamas lentelėje.

Pavadinimas

Plotas (ha)

Įsteigimo  metai

Kontaktiniai telefonai

 

Aukštaitijos

40570

1974

8 386 53135

Dzūkijos

55920

1991

8 310 44641

Kuršių nerijos

26464

1991

8 46 391113

Trakų istorinis

8200

1991

8 528 55776

Žemaitijos

21720

1991

8 448 49337

 

 

 

 

Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Istoriškai vertingiausiems regioniniams kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai regioniniai parkai.

Lietuvoje turime 30 regioninių parkų, iš jų vienas istorinis. Visi jie įsteigti 1992 m. Jų sąrašas pateikiamas lentelėje.

 

Pavadinimas

Plotas (ha)

Kontaktiniai telefonai

Pavadinimas

Plotas (ha)

Kontaktiniai telefonai

 

Anykščių

16269

 8 381 50738

Pagramančio

13644

8 446 44772

Asvejos

11589

8 383 47222

Pajūrio

5070

8 46 411323

Aukštadvario

15350

8 528 65246

Panemunių

11563

8 447 41723

Biržų

14659

8 450 34264

Pavilnių

2153

8 5 2729834

Dieveniškių istorinis

8747

8 380 46624

Rambyno

4786

8 441 40640

Dubysos

10571

8 428 70330

Salantų

13630

8 445 58761

Gražutės

29700

8 385 37030

Sartų

12547

8 385 56834

Kauno marių

10221

8 37 383070

Sirvėtos

8735

8 387 47524

Krekenavos

11968

8 45 593648

Tytuvėnų

10152

8 427 56240

Kurtuvėnų

15090

8 41 370333

Varnių

33800

8 444 47415

Labanoro

55344

8 387 31357

Veisiejų

12200

8 318 56782

Metelių

17729

8 318 43649

Ventos

10630

8 443 39050

Nemuno deltos

28870

8 441 75050

Verkių

2673

8 5 2729834

Nemuno kilpų

25171

8 319 65610

Vištyčio

10833

8 342 63532

Neries

10588

8 5 2490202

Žagarės

4784

8 426 60808

 

Susipažinti su nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomomis gamtos ir kultūros vertybėmis galima keliaujant automobiliu, dviračiais, valtimis, baidarėmis bei pėsčiomis ar žirgais. Lietuvos bendrajame plane numatytos gamtinio ir kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų pažintinio autoturizmo trasos – 6 žiedai: Aukštaitijos parkų žiedas, Dzūkijos parkų žiedas, žemaitijos parkų žiedas, Suvalkijos žiedas, Pajūrio parkų žiedas ir Vidurio Lietuvos parkų žiedas.

Atvykus į vieno ar kito nacionalinio ar regioninio parko teritoriją automobiliu, galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, valtimis ar žirgais. Norintys apsistoti ilgesniam laikui, turėtų pasidomėti galimybėmis gyventi palapinėse, poilsio nameliuose, kaimo turizmo sodybose, poilsio namuose ir kt.

 

 

 

Straipsnį parengė Sondra Jonceva (naudota medžiaga: knyga „Gamtoje“, – 2000;  www.info.lt).