LIETUVOS UPIŲ BASEINAI

 

Lietuvoje yra apie 29 tūkst. upių, upelių ir kanalų, ilgesnių negu 0,25 km. Jų bendras ilgis apie 64 tūkst.km.

 

 

Upės ar upelio baseinas – tai visa teritorija, iš kurios upė kartu su savo intakais surenka paviršinius ir gruntinius vandenis. Riba tarp gretimų baseinų vadinama vandenskyra. Tai aukščiausia apylinkės vieta. Baseino plotas ir vandenskyros forma labai priklauso nuo vietovės reljefo.

 

 

 

 

 

 

Pagal Bendrojoje vandens politikos direktyvoje pateikiamą apibrėžimą Lietuvos teritorijoje išskiriami 7 tarptautiniai baseinai:

1.    Nemuno,

2.    Lielupės,

3.    Dauguvos,

4.    Ventos,

5.    Bartuvos,

6.    Šventosios,

7.    Priegliaus,

ir maži vien Lietuvos teritorijoje esantys tiesioginiai Baltijos jūros ir Kuršių marių intakų baseinai, kuriuos galima apjungti į vieną Lietuvos pajūrio upių baseiną.

 Didžiausią plotą užimantis Nemuno baseinas skirstomas į 10 pabaseinių:

1.    Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis,

2.    Merkio pabaseinis,

3.    Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis,

4.    Žeimenos pabaseinis,

5.    Šventosios pabaseinis,

6.    Nevėžio pabaseinis,

7.    Dubysos pabaseinis,

8.    Šešupės pabaseinis,

9.    Jūros pabaseinis,

10. Minijos pabaseinis.

Antras pagal dydį Lielupės baseinas skirstomas į 3 pabaseinius:

1.    Lielupės mažųjų intakų pabaseinis,

2.    Mūšos pabaseinis,

3.    Nemunėlio pabaseinis.

 

 

Straipsnį parengė Sondra Jonceva (naudota medžiaga: LR Aplinkos apsaugos agentūros puslapis,

knyga „Prie upelio“, –   1997.